Panikos atakos (panikos sutrikimas)
Kiti pavadinimai: panikos atakos, panikos priepuoliai, panikos sutrikimas
Panikos sutrikimas - tai nerimo sutrikimas, kai reguliariai ištinka staigūs panikos ar baimės priepuoliai. Nerimą ir paniką retkarčiais jaučia visi, tačiau sergant panikos sutrikimu jie kartojasi bet kuriuo metu, dažnai be aiškios priežasties. Panikos atakos yra bauginančios, bet fiziškai nepavojingos.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Panikos atakų simptomai
- stiprus, greitas širdies plakimas
- alpimo jausmas
- prakaitavimas
- pykinimas
- krūtinės skausmas
- dusulys
- drebulys
- karščio bangos ar šaltkrėtis
- dusimo jausmas
- galvos svaigimas
- tirpimas ar dilgčiojimas pirštuose
- burnos džiūvimas
- siaubo ar mirties baimės jausmas
- jausmas, kad esate atsiskyrę nuo savo kūno
Dauguma panikos atakų trunka 5-20 minučių, kai kurios - iki valandos. Vieniems jos ištinka kartą ar du per mėnesį, kitiems - kelis kartus per savaitę.
Daugelis šių simptomų gali būti ir kitų ligų požymiai, todėl jei krūtinės skausmas ar dusulys atsirado pirmą kartą, svarbu kreiptis pagalbos.
Daugiau apie simptomus:
Panikos atakų priežastys
Panika - stipriausia nerimo forma. Žmogus, patyręs panikos ataką, gali pradėti vengti situacijų, kurios, jo manymu, gali sukelti kitą priepuolį. Taip susidaro „baimės bijojimo“ ratas, kuris dar labiau didina paniką ir priepuolių dažnį.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- kartojasi panikos atakos;
- vengiate situacijų iš baimės, kad ištiks priepuolis;
- nuolat nerimaujate dėl galimų naujų atakų.
- krūtinės skausmas ar dusulys atsirado pirmą kartą arba skiriasi nuo įprastų atakų;
- kyla minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą.
Panikos atakų diagnostika
Gydytojas klausinėja apie simptomus, jų dažnį ir trukmę, gali apžiūrėti ir paskirti tyrimų, kad atmestų kitas priežastis. Panikos sutrikimas nustatomas, kai kartojasi netikėtos panikos atakos, o po jų bent mėnesį nuolat nerimaujama dėl kitų priepuolių.
Panikos atakų gydymas
Gydymu siekiama sumažinti panikos atakų skaičių ir palengvinti simptomus. Pagrindiniai būdai - psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, ir vaistai, kuriuos skiria gydytojas. Terapeutas padeda suprasti, kaip reaguojate į ataką, ir išmokti nusiraminti jos metu.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- priepuolio metu priminkite sau, kad ataka praeis ir nėra pavojinga;
- kvėpuokite lėtai ir giliai;
- neišeikite iš situacijos iškart - leiskite atakai praeiti;
- reguliariai mankštinkitės ir išbandykite atsipalaidavimo pratimus;
- ribokite kofeiną ir alkoholį.
Panikos atakų prevencija
Panikos atakų dažnį mažina psichoterapija, streso valdymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir kofeino ribojimas.
Dažniausi klausimai
Ar panikos ataka pavojinga?
Ne. Ji bauginanti, tačiau fiziškai nekenkia. Vis dėlto pirmą kartą atsiradęs krūtinės skausmas ar dusulys turi būti įvertintas gydytojo.
Kiek trunka panikos ataka?
Dažniausiai 5-20 minučių, kartais iki valandos.
Kaip nusiraminti panikos atakos metu?
Lėtai ir giliai kvėpuokite, priminkite sau, kad ataka praeis, sutelkite dėmesį į aplinką.
Ar panikos sutrikimas gydomas?
Taip, veiksmingiausia kognityvinė elgesio terapija, kartais kartu su vaistais.