Alzheimerio liga

• užmirštami neseniai vykę pokalbiai ar įvykiai
• sunku prisiminti vardus, vietų ar daiktų pavadinimus
• tie patys klausimai kartojami vis iš naujo
• pasiklystama gerai pažįstamose vietose
• sunku planuoti ir priimti sprendimus
• sunku kalbėti, skaityti ar rašyti
• nebeatpažįstami šeimos nariai
• apleidžiama savipriežiūra: prausimasis, valgymas
• elgesio pokyčiai: įtarumas, agresija, nerimas, prislėgta nuotaika

Pradžioje dažniausiai pasireiškia lengvi atminties sutrikimai. Ligai progresuojant, sutrinka orientacija, kalba ir judėjimas, gali atsirasti haliucinacijų. Vėlyvoje stadijoje sunku ryti ir valgyti, dažniau kartojasi plaučių infekcijos, žmogui reikia nuolatinės priežiūros.

Daugiau apie simptomus:

Tiksli Alzheimerio ligos priežastis nėra visiškai aiški. Manoma, kad ją lemia su amžiumi susiję smegenų pokyčiai, genetiniai veiksniai, kitos ligos ir gyvensena.

Rizikos veiksniai:

• amžius - didžiausias rizikos veiksnys;
• ligos atvejai šeimoje, nors daugeliui susirgusiųjų šeimoje jų nebuvo;
• negydyta depresija;
• klausos praradimas;
• galvos smegenų traumos;
• lengvas pažinimo sutrikimas;
• veiksniai, didinantys širdies ir kraujagyslių ligų riziką: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, nutukimas.

Dažniausiai liga prasideda po 65 metų, tačiau retais atvejais pasireiškia ir jaunesniems žmonėms.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• nerimaujate dėl savo atminties;
• pastebite, kad artimam žmogui sunku prisiminti, orientuotis ar susikalbėti;
• pasikeitė artimojo elgesys ar asmenybė (paskatinkite jį kreiptis ir pasiūlykite eiti kartu - gydytojui svarbu išgirsti, ką pastebėjote).

Vieno tyrimo, kuris parodytų Alzheimerio ligą, nėra. Šeimos gydytojas klausinėja apie simptomus, ligas ir vartojamus vaistus, įvertina atmintį, mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus. Tyrimai padeda atmesti kitas būkles, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Prireikus pacientas nukreipiamas pas neurologą ar kitą specialistą, kuris atlieka išsamesnį įvertinimą ir, jei reikia, galvos smegenų vaizdinius tyrimus. Atminties sutrikimai nebūtinai reiškia Alzheimerio ligą, todėl svarbu laiku pasitikrinti.

Alzheimerio ligos išgydyti ar sustabdyti kol kas neįmanoma. Gydytojo paskirti vaistai kai kuriems žmonėms gali laikinai palengvinti simptomus ar sulėtinti jų blogėjimą.

Labai svarbi ir nemedikamentinė pagalba:

• pažinimo stimuliavimo užsiėmimai atminčiai, kalbai ir problemų sprendimui palaikyti;
• namų aplinkos pritaikymas, kad būtų lengviau judėti ir prisiminti kasdienius darbus;
• pagalba ir parama šeimai bei slaugantiems artimiesiems;
• vėlesnėse stadijose - paliatyvioji pagalba.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• laikykitės nuoseklios dienos rutinos;
• naudokite priminimus, kalendorius, užrašus;
• pritaikykite namus: geras apšvietimas, aiškiai pažymėtos patalpos, pašalintos kliūtys;
• išlikite fiziškai ir protiškai aktyvūs, palaikykite ryšius su žmonėmis;
• slaugantiems artimiesiems svarbu pasirūpinti ir savimi bei ieškoti pagalbos.

Visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos neįmanoma, tačiau kai kurie įpročiai gali sumažinti riziką arba atitolinti demenciją:

• nerūkykite ir ribokite alkoholį;
• valgykite sveikai ir palaikykite sveiką svorį;
• būkite fiziškai aktyvūs;
• treniruokite protą ir palaikykite socialinius ryšius;
• pakankamai miegokite;
• gydykite padidėjusį kraujospūdį ir klausos sutrikimus.