Demencija

• atminties sutrikimai, ypač neseniai vykusių įvykių
• sunku susikaupti ir atlikti įprastus darbus
• sunku sekti pokalbį ar rasti tinkamą žodį
• sumišimas dėl laiko ir vietos
• nuotaikos pokyčiai, apatija, nerimas
• sunku planuoti, tvarkyti pinigus
• pasiklystama pažįstamose vietose
• elgesio ir asmenybės pokyčiai

Ankstyvieji simptomai dažnai būna lengvi ir vystosi lėtai. Vėlyvoje stadijoje žmogus gali nebeatpažinti artimųjų, prarasti kalbą, jam sunku judėti, ryti, gali nelaikyti šlapimo, atsirasti nerimas, agresija, haliucinacijos. Skirtingoms demencijos rūšims būdingi ir savitieji požymiai.

Daugiau apie simptomus:

Dažniausiai demencija atsiranda, kai galvos smegenų ląstelės nustoja veikti ar žūva. Pagrindinės demencijos rūšys:

• Alzheimerio liga - dažniausia priežastis;
• kraujagyslinė demencija - kai sutrinka smegenų kraujotaka, pavyzdžiui, po insulto;
• Levio kūnelių demencija - lydima judesių sutrikimų;
• frontotemporalinė demencija - pirmiausia keičia asmenybę, elgesį ar kalbą;
• mišri demencija - kelių rūšių derinys.

Rizikos veiksniai: vyresnis amžius (didžiausias rizikos veiksnys), rūkymas, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, gausus alkoholio vartojimas, demencija šeimoje.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• nerimaujate dėl savo ar artimojo atminties;
• pastebėjote, kad artimam žmogui sunku susikalbėti, orientuotis ar atlikti įprastus darbus;
• pasikeitė artimojo elgesys ar asmenybė.

Šeimos gydytojas klausinėja apie simptomus, ligas ir vartojamus vaistus, atlieka atminties, mąstymo ir kalbos testus. Kraujo tyrimai padeda atmesti kitas priežastis, pavyzdžiui, vitaminų trūkumą ar skydliaukės ligas. Taip pat įvertinama, ar nėra depresijos.

Prireikus pacientas nukreipiamas pas neurologą ar psichiatrą, atliekami galvos smegenų vaizdiniai tyrimai. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo lengviau planuoti gydymą ir pagalbą.

Daugumos demencijos rūšių išgydyti neįmanoma. Kai kuriems žmonėms gydytojo paskirti vaistai gali padėti atminčiai ar palengvinti kitus simptomus.

Labai svarbi nemedikamentinė pagalba: ergoterapija, logopedo pagalba, psichologinė parama, pažinimo stimuliavimo užsiėmimai, muzikos ar dailės terapija, mažinanti nerimą. Svarbu ir pagalba artimiesiems, kurie slaugo sergantįjį.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• laikykitės nuoseklios dienos rutinos;
• naudokite priminimus, kalendorius, užrašus;
• pritaikykite namus saugiam judėjimui;
• palaikykite fizinį ir protinį aktyvumą, bendraukite;
• slaugantiems artimiesiems svarbu ieškoti pagalbos ir pasirūpinti savimi.

Įrodyto būdo išvengti demencijos nėra, tačiau sveika gyvensena gali sumažinti kai kuriuos rizikos veiksnius: nerūkykite, ribokite alkoholį, būkite fiziškai aktyvūs, valgykite sveikai, kontroliuokite kraujospūdį ir cukrinį diabetą, palaikykite protinę veiklą ir socialinius ryšius.