Somnambulizmas (vaikščiojimas per miegus)

• atrodo, lyg žmogus pabustų, atsisėda ar atsikelia iš lovos
• akys dažniausiai atmerktos, tačiau veidas gali atrodyti tuščias
• negali įprastai reaguoti į aplinką
• atlieka įprastus veiksmus - rengiasi ar vaikšto po namus
• rečiau - valgo, atlieka sudėtingesnius veiksmus ar išeina iš namų

Somnambulizmas dažniausiai būna pirmoje nakties pusėje ir trunka kelias minutes. Žmogus gali pats grįžti į lovą arba pabusti sumišęs. Pabudęs jis neprisimena, kad vaikščiojo.

Daugiau apie simptomus:

Somnambulizmas atsiranda, kai iš gilaus miego iš dalies pabundama - galima judėti, tačiau smegenys nėra visiškai pabudusios. Tiksli priežastis nežinoma, tačiau jis gali būti susijęs su:

• miego trūkumu;
• kitomis miegą trikdančiomis būklėmis, pavyzdžiui, miego apnėja ar neramių kojų sindromu;
• liga su aukšta temperatūra;
• tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, migdomaisiais;
• stresu;
• alkoholiu.

Somnambulizmas dažnesnis vaikams ir tiems, kurių šeimos nariai taip pat vaikšto per miegus.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• vaikščiojimas per miegus trikdo miegą;
• nerimaujate dėl nelaimingų atsitikimų ar sužeidimų;
• kartu dieną jaučiatės labai pavargę ar miegant sustoja kvėpavimas.

Gydytojas įvertina simptomus ir galimas priežastis. Naudinga vesti miego dienoraštį.

Dažniausiai gydyti nereikia - dauguma vaikų tai išauga iki paauglystės. Jei somnambulizmas susijęs su kita liga ar vaistais, gydant ligą ar keičiant vaistą jis gali praeiti - tačiau nenutraukite vaistų nepasitarę su gydytoju.

Jei kyla nelaimingų atsitikimų rizika, miegas labai sutrikęs ar įtariama miego apnėja, gydytojas gali nukreipti į miego kliniką - gali būti taikoma kognityvinė elgesio terapija ar hipnoterapija, o kitoms priemonėms nepadėjus - vaistai.

Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

• laikykite duris ir langus uždarus, vaikams naudokite laiptų vartelius;
• laikykite grindis tvarkingas, pašalinkite daiktus, už kurių galima užkliūti;
• užrakinkite aštrius daiktus, peilius ir įrankius;
• jei yra rizika išeiti iš namų, įrenkite durų signalizaciją;
• pakankamai miegokite - atsipalaiduokite prieš miegą, nemiegokite dieną, eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu;
• mokykitės valdyti stresą;
• veskite miego dienoraštį;
• vakare negerkite kofeino ir alkoholio;
• neleiskite vaikui, kuris vaikšto per miegus, miegoti viršutinėje dviaukštės lovos dalyje;
• švelniai palydėkite vaikštantį žmogų atgal į lovą, o jei reikia pažadinti - darykite tai švelniai.

Riziką mažina pakankamas miegas, reguliarus režimas, streso valdymas ir alkoholio bei kofeino vengimas vakare.