Menopauzė (klimaksas)
Kiti pavadinimai: klimaksas, perimenopauzė, menopauzinis laikotarpis
Menopauzė ir perimenopauzė - natūrali gyvenimo dalis, kai dėl mažėjančio hormonų kiekio menstruacijos keičiasi ir galiausiai baigiasi. Dažniausiai tai vyksta 45-55 metų amžiaus, tačiau gali prasidėti ir anksčiau.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, o pavojingais atvejais skambinkite 112.
Menopauzės simptomai
- menstruacijų pokyčiai - dažnesnės ar retesnės, gausesnės ar mažesnės, kol visai baigiasi
- karščio bangos - staiga labai karšta ar šalta veidui, kaklui ir krūtinei
- naktinis prakaitavimas
- miego sutrikimai
- prasta nuotaika, nuotaikų kaita ir nerimas
- atminties ir dėmesio sutrikimai
- makšties sausumas ir šlapinimosi sutrikimai
- susilpnėjęs lytinis potraukis
Kiekvienai moteriai menopauzė pasireiškia skirtingai - simptomai gali labai paveikti kasdienį gyvenimą arba jų gali beveik nebūti. Simptomai gali būti ir po menopauzės. Karščio bangos gali sukelti prakaitavimą, širdies plakimą, nerimą ar galvos svaigimą.
Daugiau apie simptomus:
Menopauzės priežastys
Menopauzę sukelia mažėjantis hormonų kiekis. Perimenopauzė - kai menstruacijos tampa nereguliarios, menopauzė - kai jos visiškai baigiasi. Menopauze laikoma, kai menstruacijų nėra 12 mėnesių nevartojant hormoninės kontracepcijos.
Ankstyva menopauzė ar ankstyvas kiaušidžių nepakankamumas gali būti iki 45 metų, pavyzdžiui, po kiaušidžių pašalinimo operacijos, kartais be aiškios priežasties.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- menopauzės simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui;
- norite aptarti gydymo galimybes;
- simptomai prasidėjo iki 45 metų.
Menopauzės diagnostika
Įprastinio menopauzės tyrimo nėra - gydytojas dažniausiai ją nustato pagal amžių ir simptomus.
Menopauzės gydymas
Su gydytoju ar vaistininku galima aptarti pakaitinę hormonų terapiją ir kitas galimybes. Pagrindinis hormonas - estrogenas, vartojamas geriamaisiais vaistais, pleistrais, purškalu ar geliu, o makšties sausumui ir šlapinimosi sutrikimams - vietinėmis priemonėmis. Jei nebuvo pašalinta gimda, kartu skiriamas progestagenas gimdai apsaugoti. Kai kurioms moterims dėl susilpnėjusio lytinio potraukio specialistas gali skirti testosterono.
Yra ir nehormoninių gydymo būdų - juos aptarkite su gydytoju. Pakaitinė hormonų terapija nėra kontracepcija.
Vaistus ir jų dozes parenka tik gydytojas. Prieš vartodami bet kokius vaistus, taip pat ir be recepto, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Ką galite daryti patys
- pakankamai ilsėkitės, laikykitės reguliaraus miego režimo;
- maitinkitės sveikai ir subalansuotai;
- valgykite kalcio turinčio maisto, pavyzdžiui, pieno, jogurto, lapinių kopūstų;
- reguliariai mankštinkitės, ypač atlikite jėgos pratimus kaulams stiprinti;
- išbandykite jogą, tai či ar meditaciją;
- kalbėkitės su kitomis tą patį išgyvenančiomis moterimis;
- prieš vartodamos žolelių papildus pasitarkite su gydytoju;
- jei reikia, aptarkite kontracepciją su gydytoju;
- nerūkykite - tai gali pabloginti simptomus;
- neviršykite rekomenduojamo alkoholio kiekio.
Menopauzės prevencija
Menopauzė yra natūralus procesas, tačiau sveika gyvensena padeda palengvinti simptomus ir saugoti kaulus bei širdį ateityje.
Dažniausi klausimai
Kada prasideda menopauzė?
Dažniausiai 45-55 metų, tačiau gali ir anksčiau.
Kada laikoma, kad menopauzė prasidėjo?
Kai menstruacijų nėra 12 mėnesių nevartojant hormoninės kontracepcijos.
Ar pakaitinė hormonų terapija yra kontracepcija?
Ne.
Kas padeda nuo karščio bangų?
Pakaitinė hormonų terapija, nehormoniniai gydymo būdai ir gyvensenos pokyčiai - aptarkite su gydytoju.