Cholesterolis

Cholesterolis organizmui būtinas - iš jo gaminami hormonai, vitaminas D ir tulžies rūgštys. Didžiąją jo dalį pasigamina pats organizmas, o su maistu jo gauname tik iš gyvūninių produktų. Cholesterolio kiekiui kraujyje daugeliui žmonių sotieji riebalai daro didesnę įtaką nei cholesterolis maiste.

Atnaujinta 2026 m. spalio 30 d. · Paros normos pagal LR SAM rekomendacijas

PasigaminaOrganizmasdaugiausia kepenys
Maiste yra tikGyvūniniuoseaugaliniuose jo nėra
Vištos kiaušinyjeapie 186 mgbeveik visas trynyje
Paros normaNenustatytanei SAM, nei ES etiketėje

Kam reikalingas cholesterolis

Cholesterolis - riebalams giminiška medžiaga, esanti visose žmogaus ląstelėse. Jis yra ląstelių membranų dalis ir žaliava kelioms gyvybiškai svarbioms medžiagoms gaminti.

Organizmas pats pasigamina tiek cholesterolio, kiek jam reikia, todėl jo gauti su maistu nebūtina. Cholesterolio yra tik gyvūninės kilmės produktuose - kiaušiniuose, mėsoje, subproduktuose, jūros gėrybėse ir pieno produktuose.

  • ląstelių membranų statyba;
  • hormonų (estrogenų, testosterono, kortizolio) gamyba;
  • vitamino D gamyba odoje;
  • tulžies rūgščių, reikalingų riebalams virškinti, gamyba.

Maisto cholesterolis ir cholesterolis kraujyje

Kraujyje cholesterolį perneša lipoproteinai. Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis vadinamas „bloguoju“ - jo perteklius kaupiasi kraujagyslių sienelėse. Didelio tankio lipoproteinų (DTL), „gerasis“, cholesterolis padeda jo perteklių pašalinti.

Kai su maistu gaunama daugiau cholesterolio, organizmas daugeliui žmonių jo pats pasigamina mažiau. Todėl cholesterolio kiekiui kraujyje didesnę įtaką paprastai daro sotieji ir trans riebalai, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir paveldimumas. Vis dėlto žmonės į maisto cholesterolį reaguoja nevienodai.

Kiek cholesterolio galima per dieną

Konkretaus paros cholesterolio kiekio Lietuvos normose nėra, jo nėra ir ES etiketės normose. Rekomendacijos laikui bėgant keitėsi:

GrupėParos norma
Lietuvos rekomenduojamos normos (SAM)atskiros normos nėra
ES etiketės orientacinės normosnenurodytas
JAV mitybos gairės iki 2015 m.iki 300 mg per parą
JAV mitybos gairės nuo 2015 m.kuo mažiau, laikantis sveikos mitybos

Atsisakius 300 mg ribos rekomenduojama ne skaičiuoti cholesterolio miligramus, o laikytis bendros sveikos mitybos: daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, žuvies ir riešutų, mažiau sočiųjų riebalų. Jei jūsų cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs, mitybą derinkite su gydytoju.

Kada verta riboti cholesterolį maiste

Daug cholesterolio turintys produktai dažnai turi ir daug sočiųjų riebalų - tai riebi mėsa, dešros, sviestas, riebūs pieno produktai. Juos riboti naudinga dėl abiejų priežasčių. Ypač atidūs turėtų būti:

  • žmonės, kurių MTL cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs;
  • sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu;
  • turintieji paveldimą (šeiminę) hipercholesterolemiją.

Šiais atvejais tinkamą mitybą ir leistiną kiaušinių bei subproduktų kiekį geriausia aptarti su gydytoju.

Kuriuose produktuose daugiausia cholesterolio

Daugiausia cholesterolio 100 g produkto turi kiaušinių tryniai, žuvies ikrai, subproduktai (kepenys, inkstai), sviestas ir kai kurios jūros gėrybės. Žemiau - mūsų produktų bazės duomenys.

#ProduktasKategorija100 g% ribos
1Kiaušinių tryniaiKiaušiniai1 085 mg362 %
2Kalakutų kiaušiniaiKiaušiniai933 mg311 %
3Ančių kiaušiniaiKiaušiniai884 mg295 %
4Žąsų kiaušiniaiKiaušiniai852 mg284 %
5Putpelių kiaušiniaiKiaušiniai844 mg281 %
6Raudonieji ikraiŽuvies konservai588 mg196 %
7Pasterizuoti kiaušiniaiKiaušiniai420 mg140 %
8InkstaiMėsos dalys ir gaminiai411 mg137 %
9Vištienos kepenėlių paštetasUžtepėlės391 mg130 %
10Vištienos (kepenėlių) paštetasMėsos konservai391 mg130 %
11Vištų kiaušiniaiKiaušiniai372 mg124 %
12Vištienos kepenėlisMėsos dalys ir gaminiai345 mg115 %
13Kiaulės plaučiaiMėsos dalys ir gaminiai320 mg107 %
14Kiaulienos kepenysMėsos dalys ir gaminiai301 mg100 %
15Konservuoti kalmaraiŽuvies konservai293 mg98 %
16Jautienos kepenysMėsos dalys ir gaminiai275 mg92 %
17Lydytas sviestasKiti pieno produktai256 mg85 %
18Kepenėlių paštetasUžtepėlės255 mg85 %
19Konservuotos krevetėsŽuvies konservai252 mg84 %
20Jaučio plaučiaiMėsos dalys ir gaminiai242 mg81 %

Kiekiai - 100 g produkto, pagal USDA FoodData Central duomenis. Ankštinių, kruopų ir sėklų kiekiai nurodyti sausiems (nevirtiems) produktams - išvirus 100 g kiekis būna 2-3 kartus mažesnis, nes produktas sugeria vandens. Paspaudę produktą matysite visą jo maistinę vertę. Visų produktų lentelė - maistinė vertė.

% ribos - kiek procentų ilgai taikytos orientacinės 300 mg paros ribos sudaro nurodytas kiekis.

Augaliniuose produktuose - daržovėse, vaisiuose, kruopose, ankštiniuose, riešutuose, sėklose ir aliejuose - cholesterolio nėra visai.

Mityba, palanki cholesterolio kiekiui kraujyje

  • Mažinkite sočiuosius riebalus: riebią mėsą, dešras, sviestą, riebius sūrius ir grietinėlę.
  • Kepdami naudokite aliejų, valgykite riešutų, sėklų ir riebios žuvies.
  • Valgykite daugiau tirpių skaidulų: avižų, miežių, ankštinių, obuolių.
  • Daugiau judėkite ir palaikykite sveiką svorį.
  • Kiaušinius verčiau virkite ar kepkite su trupučiu aliejaus, o ne su šonine ir sviestu.

Dažniausi klausimai apie cholesterolį

Kiek cholesterolio galima per dieną?

Lietuvos normose atskiros cholesterolio ribos nėra. Anksčiau JAV gairėse taikyta 300 mg riba buvo atsisakyta 2015 m., dabar rekomenduojama jo vartoti kuo mažiau, laikantis sveikos mitybos.

Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną?

Viename vištos kiaušinyje yra apie 186 mg cholesterolio. Daugumai sveikų žmonių kiaušiniai gali būti sveikos mitybos dalis, tačiau turintiems padidėjusį cholesterolį ar diabetą jų kiekį geriau aptarti su gydytoju.

Ar augaliniuose produktuose yra cholesterolio?

Ne. Cholesterolio yra tik gyvūninės kilmės produktuose. Užrašas „be cholesterolio“ ant aliejaus ar riešutų pakuotės nieko naujo nepasako.

Kas didina cholesterolį kraujyje?

Daugiausia - sotieji ir trans riebalai, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir paveldimumas. Maisto cholesterolis daugeliui žmonių turi mažesnę įtaką.

Kuriuose produktuose daugiausia cholesterolio?

Kiaušinių tryniuose, žuvies ikruose, kepenyse, inkstuose ir kituose subproduktuose, sviešte, krevetėse ir kalmaruose.

Kitos maistinės medžiagos

Šaltiniai

  1. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija)
  2. Clayton ir kt. Egg consumption and heart health: A review (PubMed)
  3. PSO - Healthy diet (faktų suvestinė)
  4. USDA FoodData Central - produktų maistinės vertės duomenys

Šis puslapis - bendro pobūdžio informacija, ne medicininė ar dietologo konsultacija. Jei turite sveikatos sutrikimų ar specifinių mitybos poreikių, pasitarkite su gydytoju ar dietologu.